Kaip tėvai gali prisidėti prie vaikų kūrybiškumo ugdymo?

Kūrybiškumas yra savybė, kuri reikalinga visur: nuo elementarių kasdienių problemų sprendimo iki sudėtingų gyvenimo iššūkių. Tėvai dažniausiai gan anksti pastebi, ar jų vaikas kūrybiškas: kūrybiški vaikai pasižymi lakia vaizduote ir gebėjimu detaliai fantazuoti, kurti istorijas, pasakas, spektaklius, „išradimus“, taip pat gebėjimu sugalvoti netikėtas naujas idėjas bei išradingumu. Savaime suprantama, kai kurie kūrybiški vaikai taip pat išsiskiria savo menine veikla, pavyzdžiui, puikiai piešia ar kuria pasakojimus. Tačiau svarbu prisiminti, kad kūrybiškumas – ne tik meninė veikla, bet ir kūrybiškas problemų sprendimas, naujų idėjų galvojimas, išvystyta vaizduotė. Taigi norint lavinti savo vaiko kūrybiškumą reikėtų orientuotis ne tik į meninę veiklą, bet ir į kūrybiško problemų sprendimo gebėjimus, vaizduotės lavinimą, smalsumo skatinimą.

Tėvai prie vaikų kūrybiškumo skatinimo gali prisidėti įvairiais būdais:

  1. Pasistenkite, kad vaiko aplinka būtų stimuliuojanti ir vaikui nestigtų įvairių priemonių kūrybiškai veiklai. Tai gali būti knygos, piešimo priemonės, muzikos instrumentai, medžiagos ir meistravimo įrankiai, kaladėlės, žaislai ir įvairios priemonės, iš kurių galima sukurti kažką naujo – pavyzdžiui, medžiagos likučiai, akmenėliai, džiovinti augalai, jūros kriauklės, dėžutės, tušti jogurto indeliai ir t.t. Galite kartu su vaiku įsitraukti į įvairius kūrybiškus „projektus“ su šiomis priemonėmis, pamokyti, kartu paieškoti idėjų, ką galima nuveikti su turimomis priemonėmis. Gal sukurti žaislą ar pagaminti lėlei suknelę? Gal iš įvairių žaislų sukurti lėlių teatrą? Gal nupiešti ir susegti į knygą komiksą? Gal sumeistrauti paslaptingą išradimų skrynelę? O gal tiesiog sukurti paveikslą ar mozaiką iš netikėtų priemonių?

  2. Įsitraukite į pasakų sekimą ir pasakojimų kūrimą kartu su vaikais. Pradėkite vaikui sekti pasaką ir pasiūlykite jam pratęsti, paklauskite vaiko, kas pasakoje turėtų vykti toliau, leiskite vaikui diktuoti istorijos nuotaiką, kurti personažus. Jei vaikas tam nusiteikęs, galite kartu net suvaidinti tai, kas pasakojama, ar mažų mažiausiai pakeisti balsus, kai pasakojime „kalba“ skirtingi veikėjai.

  3. Užduokite vaikams atvirus, diskusinius klausimus, kurie iššauktų tolesnius tyrinėjimus ir apmąstymus (pvz., „Kaip manai, kodėl?…..“ ar ,,Kas būtų, jei …“), užuot uždavę uždarus klausimus (t.y., „Ar žinai, kad…..“). Su vaiku galite diskutuoti apie bet ką – įmanomus ir neįmanomus dalykus (pvz., kas būtų, jei žuvys skraidytų ar kodėl nyksta tam tikros gyvūnų rūšys), taip pat puiki erdvė diskusijoms, skatinančioms apmąstymus, yra filmų bei knygų aptarimas. Galiausiai, galite įtraukti vaiką į pasvarstymus, kaip jis galėtų pagerinti kažką savo aplinkoje (pvz., „Kaip manai, ar yra koks nors būdas sutvarkyti tavo kambarį greičiau? Kaip mes tai galėtume įgyvendinti?“ ar „Kaip tu galėtum prisidėti prie taupymo šeimos kelionei?“).

  4. Užuot liepę, leiskite vaikui rinktis. Tas ar anas? Kodėl tas, o ne anas? Kuo tas geresnis už aną? Tai tinka tiek įvairių veiklų pasirinkimui, tiek drabužiams, tiek rimtesniems gyvenimo klausimams (pvz., būrelio ar stovyklos pasirinkimui, sprendimui su kažkuo draugauti ar ne ir pan.). Vaikas tokiu atveju jausis galintis kontroliuoti situaciją (net jei pasirinkimo alternatyvas pasiūlysite jūs), be to, mokysis paaiškinti savo pasirinkimus. Klausimą, kodėl vaikas elgiasi vienaip ar kitaip galite panaudoti ir vietoj barimo. Pvz., jei vaikas nesitvarko kambario, galite paklausti, kuo gyvenimas netvarkingame kambaryje yra pranašesnis už gyvenimą tvarkingame. Gal gerai pasukęs galvą ir paieškojęs argumentų už ir prieš tvarkymąsi vaikas (šalia to, kad palavins savo gebėjimą generuoti idėjas bei argumentuotai jas išdėstyti) ims ir susitvarkys? 😊

  5. Įtraukite vaiką į eksperimentus bei aplinkos tyrinėjimą – tai irgi prisideda prie vaiko smalsumo bei kūrybiško žvilgsnio į pasaulį. Vaikas gali įsiklausyti, įsižiūrėti, liesti, uosti, ragauti, tirti, kaip atsiranda dalykai ir kaip keičiasi (pvz., iš kur atsiranda vandens garai? Kas darosi su jais po to? Kaip ir kur galima pritaikyti vandens pokyčius?). Vaikas gali sugalvoti, suplanuoti ir vykdyti įvairius eksperimentus – domėkitės jo idėjomis, pagirkite už išradingumą, padėkite, jei vaikas prašo pagalbos.

  6. Viena iš erdvių, kur gali skleistis vaiko kūrybiškumas, yra… virtuvė. Jei vaikas jau turi tam tikrus gaminimo pagrindus (pvz., žino, kad pyrago pagrindą sudaro miltai, kiaušiniai, sviestas ir cukrus), leiskite vaikui kurti savo receptus ir juos išbandyti. Gal ir ne visada vaikui pavyks pagaminti kulinarinį šedevrą, bet ši veikla gali būti labai džiuginantį vaiką ir tikrai reikalaujanti nemažai vaizduotės ir kūrybos.

  7. Atkreipkite dėmesį į tai, ar vaikas neleidžia per daug laiko prie televizoriaus bei kompiuterio: perdėtas įsitraukimas į virtualų pasaulį ar televiziją tikrai neprisideda prie vaiko kūrybiškumo, mažų mažiausiai dėl to, kad kūrybiškoms veiklos lieka mažiau laiko. Be to, per daug prie TV ir kompiuterio laiko leidžiančiam vaikui pasidaro sunkiau pačiam savarankiškai sugalvoti idėjų, kuo užsiimti. Bet kuriuo atveju, televiziją bei kompiuterį (t.y., sveiką, neperdėta jų naudojimą) irgi galima išnaudoti vaiko lavinimui – klauskite vaiko nuomonės apie tai, ką jis žiūrėjo ar veikė. Taip pat technologijas galite panaudoti kūrybinei veiklai, pvz., filmo sukūrimui, fotografijai ir nuotraukų redagavimui ir pan.

  8. Prisiminkite, kad kūrybiškumą slopina tokios veiklos, kai vaikas neturi galimybių rinktis, taip pat aklas kopijavimas (pvz., liepimas tūkstantį kartų kopijuoti paveikslėlį iš knygos, kol vaikas išmoks „teisingai“ piešti). Taip pat kūrybiškumą slopina vaiko barimas, kai jam kažkas nesigauna kūrybinėje veikloje, juokimasis iš vaiko idėjų, kritikavimas. Nepadėsite vaikui ir perdėtai reikalaudami „gražių“ darbelių – pvz., reikalausite itin estetiško produkto (pvz., tobulai nupiešto natiurmorto ar močiutės sodybą juosiančios ramunių pievelės) ir kategoriškai vaiką spausite kurti dalykus kuo estetiškiau ir taip, kaip diktuoja jūsų supratimas apie meną.

  9. Galiausiai… ir patys kurkite. Kartu su vaiku ar savarankiškai. Tėvai vaikams yra autoritetas ir tai, kad tėvai įsitraukia į kūrybiškas veiklas ar į kūrybiško mąstymo reikalaujančias diskusijas yra puikus pavyzdys vaikams. Maža to, „kūrybinės popietės“ gali puikiai suvienyti visą šeimą.

Apibendrinant, vaikų kūrybiškumą, išradingumą, gebėjimą originaliai spręsti problemas skatina tokios veiklos, kai vaikas turi pasirinkimo galimybę, kai tėvai neprimeta vaikui savo nuomonės, domisi vaiku ir jo idėjomis, vaiką palaiko ir padrąsina. Tačiau jei spausite vaiką per prievartą kūrybiškumą panaudoti „teisinga linkme“, jei kritikuosite vaiką ar nepriimsite jo idėjų rimtai, tai vaiko motyvaciją kurti tikrai sužlugdysite.

 

P.S. Čia yra keli žaidimų pavyzdžiai, kuo gali užsiimti vaikai ir tėvai kartu: http://www.parenting.com/article/10-easy-ways-to-fire-your-childs-imagination-21354373
 
 
Jei mano tinklaraščio straipsniai jums atrodo naudingi bei įdomūs ir norite man padėkoti, galite tai padaryti pasidalindami virtualiu „kavos puodeliu“ 🙂
Norėdami tai padaryti paspauskite nuorodą žemiau ir sekite PayPal sistemos instrukcijas. Ačiū!

Parašykite komentarą