Maži dalykai, kuriuos galima daryti kasdien, norint mažinti stresą

Šiuolaikinis žmogus labai dažnai gyvena tarsi „autopilotu“, nesustodamas, neatsipalaiduodamas, nebūdamas „čia ir dabar“ akimirkose, neįsisąmonindamas nei aplinkos, nei savo kūno pojūčių ir poreikių. Žmogus, gyvenantis mašinaliai, tarsi atsiduria užburtame rate „keliuosi, dirbu, tvarkausi namie, miegu“ ir staiga supranta, kad nė neprisimena, ką veikė šiandien, vakar, praėjusią savaitę ar mėnesį.

Neduodamas sau laiko sustoti, pabūti, įsisąmoninti to, kas vyksta su manimi ir su mano aplinka, nuolat sukdamasis darbuose žmogus pervargsta, o dėl lėtinio streso sutrinka dėmesys, prastėja emocijų valdymas, atsiranda nerimas, nemiga ir kiti psichologiniai sunkumai, o ką jau kalbėti apie kūno ligas – galvos skausmus, didėjantį kraujospūdį, skrandžio ligas ir pan.

Tiesa, sustoti ir atsipalaiduoti nėra taip paprasta, tai įgūdis, kurio reikia nuosekliai mokytis ir treniruotis. Tai gali būti įvairūs kvėpavimo pratimai, progresyvi raumenų treniruotė (kai palaipsniui įtempiamos ir atpaladuojamos raumenų grupės), fizinis aktyvumas (ypač pasivaikčiojimai gamtoje), įsisąmoninto dėmesingumo (angl., mindfulness) praktikos. Įsisąmoninto dėmesingumo (arba pilnaprotavimo) praktikos ugdo žmogaus gebėjimą sustoti, įsisąmoninti save, savo pojūčius, mintis, jausmus, aplinką ir priimti tai, kas vyksta (teigiama tai ar neigiama), nevertinant ir nekritikuojant, nepuolant keisti, o tarsi tyrinėjant naujoko žvilgsniu. Tūkstančiai tyrimų rodo šių praktikų naudą žmogaus gerovei, streso mažinimui, depresijos ir nerimo gydymui, santykiui kokybei, netgi darbo našumui.

Svarbu atsiminti, kad net kelios minutės, kasdien skiriamos atsipalaidavimui ar sau yra geriau, nei nieko. Žmonės dažnai įsivaizduoja, kad medituoti ar relaksuoti reikia ypatingos aplinkos ir ypatingo laiko, kad tai turi trukti ilgai. Tačiau tiesa tokia, kad žmogus naudą sau gali gauti net darydamas atsipalaidavimo pratimus  kelias minutes prieš miegą ar per pietų pertrauką, ir net 10 minučių mankšta yra geriau nei apskritai nesportuoti.

Apskritai, jei relaksacijos ar įsisąmonintam dėmesingumo reikia kažkiek mokytis, tai fizinio aktyvumo didinimas, ilgi pasivaikščiojimai yra tai, ką gali daryti kiekvienas žmogus, aišku, pasirinkdamas tinkamą aktyvumo lygį. Tyrimai rodo, kad fizinio aktyvumo metu žmogaus smegenys išskiria malonumo hormonus, o pasivaikščiojimai gamtoje padeda atsipalaiduoti, ramina, padeda smegenims atsistatyti nuo streso, gerina gebėjimą susikaupti, padeda „perkrauti“ smegenis ir atrasti sprendimus problemoms.

Tyrimų duomenimis, prie žmogaus gerovės labai daug prisideda ir įvairios dėkingumo praktikos (pvz., dėkingumo dienoraščio vedimas), gerumo praktikavimas (t.y., kartkartėmis padaryti vieną kitą darbą nesiekiant naudos sau), atjauta sau ir kitiems bei harmoningi santykiai. Verta ir dažniau apsikabinti su artimais žmonėmis: vien nuo apsikabinimo žmogaus kūne išsiskiria atpalaiduojantys ir suteikiantys malonumą hormonai.

Taigi visai nedideli ir labai daug pastangų nereikalaujantys dalykai, daromi kasdien, gali ženkliai prisidėti prie streso mažinimo ir prevencijos. Laikas, kai sustojama, neskubama ir skiriama laiko sau, įsisąmoninimas, kas vyksta su manimi ir aplink mane, yra būtinas tiek kūno, tiek psichikos gerovei.

 
 
 
Jei mano tinklaraščio straipsniai jums atrodo naudingi bei įdomūs ir norite man padėkoti, galite tai padaryti pasidalindami virtualiu “kavos puodeliu” 🙂
Norėdami tai padaryti paspauskite nuorodą žemiau ir sekite PayPal sistemos instrukcijas. Ačiū!


 

Komentarai