• Kristina Paradnikė
      Yra toks pamokomas anekdotas: stovi po palme beždžionė ir mosuoja pagaliu. Ištisas dienas nuo ryto iki vėlyvo vakaro mosuoja, mosuoja, jau baigia išsekti, alpsta iš nuovargio ir alkio, bet vis tiek mosuoja. Pro šalį eina dramblys ir klausia: „Ką tu čia darai?“.  „Bandau bananą nusimušti“, – sako beždžionė. „O tai tu nenori įlipti į ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Pasirengimas mokyklai gali būti daug iššūkių keliantis laikotarpis tiek vaikams, tiek tėvams. Net jei vaikas paprastai yra pakankamai lankstus ir gebantis prisitaikyti, pasikeitimai gali gąsdinti ir kelti nerimą: nepažįstami vaikai, naujos taisyklės ir visai kitokia rutina nei einant į darželį, nežinomybė, ar „gera“ bus mokytoja, – visa tai gali tapti nemenku streso šaltiniu ir būsimam ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Vėjas plaukuose, laisvė širdyje, o priešaky – dar nematyti vaizdai ir dar neišjausti jausmai. Ar išgyvenate tą malonų laukimą ir ilgesį, tą šiek tiek su nerimo pamaišytą virpulį prieš keliones, kai žinote, kad patirsite kažką naujo ir netikėto? Turbūt didžioji dalis žmonių jaučia potraukį keliauti. Taip, neretai šį norą apriboja lėšų ir laiko stygius; maža ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Yra toks mitas apie išskirtinio grožio jaunuolį, kuris nuolat atstumdavo tuos, kas jį mylėdavo, ir už tai jį dievai nubaudė taip, kad jis įsimylėjo savo atvaizdą vandenyje ir numirė, negalėdamas atsitraukti nuo savo atspindžio. Panašiai ir narcisizmu pasižymintys žmonės išsiskiria tuo, kad jie laiko save viršesniais ir tobulesniais už kitus. Nemažai žmonių turi šiek tiek ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Kūrybiškumas yra savybė, kuri reikalinga visur: nuo elementarių kasdienių problemų sprendimo iki sudėtingų gyvenimo iššūkių. Tėvai dažniausiai gan anksti pastebi, ar jų vaikas kūrybiškas: kūrybiški vaikai pasižymi lakia vaizduote ir gebėjimu detaliai fantazuoti, kurti istorijas, pasakas, spektaklius, „išradimus“, taip pat gebėjimu sugalvoti netikėtas naujas idėjas bei išradingumu. Savaime suprantama, kai kurie kūrybiški vaikai taip pat ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
      Galvoje rūkas, mintyse chaosas, širdis nebesilaiko krūtinėje, balsas lūžta, rankos dreba, NEBEĮMANOMA susikaupti. Sukrėtimas – štai kaip būtų galima pavadinti netikėtai lyg iš niekur smogusį susižavėjimą. Ar kada jautėte tai? Tą nenumaldomą norą būti šalia TO žmogaus, tą jausmą, kai, atrodo, eitum visą gyvenimą į pasaulio kraštą šalia TO žmogaus, tą troškimą – paliesk, ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Studentas, užuot rašęs bakalauro darbą, valandų valandas kasdien skiria svajonėms apie tai, kaip sukuria laiko mašiną, sustabdo laiką, parašo ilgai atidėliotą darbą, gauna puikų įvertinimą bei Magna cum laude diplomą… o realiame gyvenime ir toliau nerašo savo darbo. Užsikrautų darbų nespėjantis atlikti darbuotojas, „apsigyvenęs“ išsamioje fantazijoje apie klonavimo aparatą, sukuriantį daug jo kopijų, kurios paraleliai ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Visai neseniai teko rašyti straipsnį žurnalui „Psichologija tau“ apie pasakų naudą vaikams (straipsnis pasirodys liepos mėnesį). Ruošiant straipsnį į rankas man pakliuvo Marios Molickos knyga „Pasakų terapija“ – kas mane nustebino, autorė pabrėžė, kad pasakų naudą (ypač vaikų baimėms) galima paaiškinti per kognityvinės elgesio terapijos paradigmą: tinkamai parinktos pasakos gali „nujautrinti“ vaiką  (t.y., padėti nebebijoti ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Schemos – tai labai stabilūs, ilgalaikiai, tvirtai įsišakniję elgesio modeliai ir įsitikinimai apie save bei pasaulį, kuriuos sunku keisti.  Schemos susiformuoja vaikystėje, kai nepatenkinami tam tikri vaiko poreikiai, ir toliau vystosi suaugus. Schemų dažnai žmogus sąmoningai nesuvokia, tačiau kai tam tikri gyvenimo įvykiai suaktyvina schemas, žmonių jausmai ir mintys yra jų stipriai veikiami: būtent turimos ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Depresija – viena iš dažniausių psichikos sveikatos ligų, kuria per gyvenimą nors kartą gali būti sirgę iki 16,9-19 proc. pasaulio žmonių. Taigi yra didelė tikimybė, kad jei esate patalpoje, kurioje yra 10 ar 20 žmonių, bent vienas iš jų sirgo, serga arba kažkada susirgs depresija. Depresija nesirgusiam žmogui gali būti sunku įsivaizduoti, ką išgyvena sergantis ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
      Depresija seka iš paskos lyg šešėlis, lyg tamsus vanduo, prislopinantis garsą ir nutolinantis realybę. Atrodo, esi čia, bet ne čia: artimieji, draugai kalba ir bendrauja su tavimi tarsi tu būtum šalia, bet iš tikro tuo metu esi nugrimzdęs giliai giliai į juodą vandenį. Mintyse rūkas, sunku susikaupti, sunku susikoncentruoti, atrodo, kad dangus spaudžia prie ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Apie fizinį ir seksualinį smurtą bei jo žalą kalbama daug ir daugeliui aišku, kad tai – rimta problema. Tuo tarpu emocinis smurtas yra kur kas mažiau matomas ir vis dar neretai vertimas nepakankamai rimtai. Deja, emocinis smurtas gali lygiai tiek pat prisidėti prie įvairių psichologinių sunkumų, kiek ir fizinis. Emocinis (arba psichologinis) smurtas – tai ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Vengimas yra tokia įveikos strategija, kai žmogus renkasi kažką daryti ar nedaryti siekdamas išvengti tam tikrų nemalonių minčių, jausmų ar fizinių pojūčių. Pavyzdžiui, žmogus gali kiek įmanydamas stengtis išvengti nemalonaus pokalbio įsivaizduodamas, kad „susimaus“, išraudonuos ir neturės ką pasakyti; vedamas baimės skristi lėktuvu asmuo gali veikiau pasirinkti atostogauti važiuoti dvi dienas automobiliu; apkūni mergina gali ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Įsivaizduokite, kad ateinate į darželį pasiimti vaiko ir darželio auklėtoja jus pasitinka su priekaištais – jūsų mielas ir švelnus mažylis… kandžiojasi. Išgirdus tokią „naujieną“ tėvus gali ištikti šokas. Nemažiau tėvai gali nustebti patys pajutę savo mažylio dantukų aštrumą. Tačiau nors ir nepriimtinas, kandžiojimasis yra normali vaiko raidos dalis. Kandžiojimasis daugiausiai būdingas vaikams iki 3,5 m. ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    „Aš mylėjau tave tau nežinant, tau nežinant tave aš myliu…“ – vienpusė meilė ne kartą apdainuota, aprašyta, pažįstama iš filmų bei serialų ir turbūt bene kiekvienas bent paauglystėje yra jautęs „neįmanomą“ ir „nepasiekiamą“ meilę bendraklasei, vaikinui „iš kiemo“, draugės pusbroliui ar net mokytojai. Daugeliui greičiausiai pažįstamas tas jausmas, kai pamačius simpatiją, regis, net skrandis apsiverčia ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Apsisprendus dėl patiriamų sunkumų kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą gali apimti pasimetimas dėl specialistų gausos. Kuris specialistas geras? Tas, kurį rekomendavo draugė, o gal tas, kuris, dažniau matomas televizijoje ar yra parašęs knygą? Be to, dar daugiau sumaišties gali kilti dėl to, kad savo darbe psichologai bei psichoterapeutai remiasi pačiomis įvairiausiomis psichoterapijos kryptimis: kognityvine elgesio ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Tai, ką ir kaip mąstome, gali stipriai paveikti mūsų jausmus ir elgesį. Įsivaizduokite situaciją: kolegė ryte su jumis nepasisveikina. Pirma jums į galvą šovusi mintis – „ji pyksta ant manęs“, galvoje tuoj pat ima suktis mintys apie tai, ką jūs jai padarėte per Kalėdų vakarėlį prieš tris metus, mintyse imate keikti kolegę, kad ji „amžiais ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
      Akivaizdu, kad tai, ką daro tėvai, neišvengiamai daro įtaką vaiko radai, fizinei ir psichologinei gerovei, elgesiui, įsitikinimams ir vertybėms. Iš esmės vaiko auginimas yra milžiniška atsakomybė: praktiškai VISKAS, ką daro ar nedaro tėvai gali būti tai, dėl ko vaikas turės ar neturės sunkumų. Kartais tėvams tiesiog trūksta žinių ar supratimo, kaip auginti vaikus. Kartais ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Galvos skausmai gali būti skirtingos prigimties, o jų priežastys – pačios įvairiausios, pradedant sinusitu, kofeinu ar naktiniu griežimu dantimis, baigiant, žinoma, stresu ir pervargimu. Galvos skausmas gali būti pirminis, pavyzdžiui, įtampos sukeltas galvos skausmas, migrena, klasterinis galvos skausmas. Antriniai galvos skausmai gali kilti dėl traumų, smegenų kraujagyslių susirgimų ir pan.: t.y., šiuo atveju galvos skausmas ... Skaityti daugiau
  • Kristina Paradnikė
    Šiuolaikinis žmogus labai dažnai gyvena tarsi „autopilotu“, nesustodamas, neatsipalaiduodamas, nebūdamas „čia ir dabar“ akimirkose, neįsisąmonindamas nei aplinkos, nei savo kūno pojūčių ir poreikių. Žmogus, gyvenantis mašinaliai, tarsi atsiduria užburtame rate „keliuosi, dirbu, tvarkausi namie, miegu“ ir staiga supranta, kad nė neprisimena, ką veikė šiandien, vakar, praėjusią savaitę ar mėnesį. Neduodamas sau laiko sustoti, pabūti, įsisąmoninti ... Skaityti daugiau